Atsakymas į šį klausimą atrodo akivaizdus: jei sergate, visos kūno jėgos turėtų būti nukreiptos į kovą su infekcija. Daugumai suaugusiųjų gerklės uždegimas gali būti lengvas ir nepastebėti pastebimo savijautos pablogėjimo. Norėdami tiksliai suprasti, ar sergate, ar ne, atidžiai stebėkite save: sekite širdies ritmą, atkreipkite dėmesį į miegą. Natūralus medus, riebalai ramunėlės, meškos , citrinų sultys.
Jis minutei sulaiko savo vaikišką kvėpavimą. Nervingai gniaužo mažus pirštus. Tu meluoji. Jo nėra. Jo akys juodos ir žvilga tamsoje. Kailis tankus ir gauruotas, o dantys balti ir aštrūs… Paklausyk… Karštas kavos gurkšnis nudegina man gomurį.
Autobusai atvažiuoja ir išvažiuoja. Aš seku juos akimis tarsi užhipnotizuota, nesuvokdama jų maršrutų, neįsidėmėdama jų krypčių, o kavos puodelis virpa mano rankoje kaip Pauliaus marškinėlių apykaklė. Ir užuodžiu čia pat ne sodrų kavos pupelių aromatą, o vaiko kvapą — truputį dulkių, namų, lauko ir daug daug baimės, o taip, užuodžiu jos jaudinantį kvapą kaip šuo, seku juo, geriu jį!
Man reikia, kad jis bijotų, noriu, kad jį pavergtų baimė, ir labiausiai dėl to, vien dėl to, kad galėčiau įsitikinti, jog sugebu tai padaryti, tai išbandymas, skirtas man pačiai.
- Apgamas ant skruosto apačioje kairėje Lazerinis papilomos pašalinimas intymiose vietose kaina Karpos gali išnykti netgi savaime.
- Tačiau tiesa, kad skarlatina dažniau sukelia gyvybei pavojingas infekcijas, pvz.
Pauliui, atrodo, vos šešeri, o man dešimt ir aš jau sugebu greitai pasimatuoti bejėgiškumo lygį — aha, tu jaunesnis, mažesnis, silpnesnis, tu bijai labiau negu aš — ir esu linkusi tuo begėdiškai pasinaudoti. Be to, man padeda temstantis vakaras ir namų tyla — mano, ne jo, namų tyla ir visi atsitiktiniai garsai — vėjas, šaldytuvo urzgimas, net skalbinių šlamėjimas balkone.
Visi koziriai mano rankose, aš tai jaučiu. Galiu daryti kokius noriu ėjimus, pasitikrinti savo įtaką ir galią.
„Žalgiris Insider“ su suzukiauto.lt‘u: suzukiauto.ltūno alkūnės ir beprotiškos atkrintamosios (TRAILER)
Netgi negailestingai sukurti baisų šunį, nors man gerai žinoma, jog vos prieš metus prie pat namų Paulių iš tikrųjų baisiai sukandžiojo šuo — jeigu tiesa, ką buvau girdėjusi tėvus kalbant, laikė apžiojęs pusę veido, Pauliaus akiduobė buvusi nasruose, taigi ir akis — karščiu garuojančioje šuns gerklėje, stebuklas, kad veidas liko nepaliestas, kai atplėšė.
Iš tiesų šuo spėjo tik įkąsti į šoną ir iškabino blauzdos gabalą, tačiau Pauliaus patirtas siaubas ilgai neleido jam užmigti naktimis, o priežastis dėl kurios į sąnarį atskleidimo traumos jis šlapindavosi į lovą.
Visi randai liko po drabužiais, tik štai ausies spenelio — to nepaslėpsi, kabo lyg perkirptas pusiau, tilindžiuoja man prieš akis kaip koks pakabutis. Gal tai kaip tik jis mane masina išbandyti dar neregėtą niekšybę? Bute, viršuje, štai ten… — bedu smiliumi į lubas.
Ar verta eiti į treniruotę?
Ir tada Paulius ima garsiai juoktis. Jis juokiasi! Akimirką mane pritrenkia jo reakcija, aš pastebimai nirštu ir pykstu, o jis dar vaiposi mėgdžiodamas mano nustebimą. Tada mane galutinai užvaldo baisus įniršis, sugriebiu jį už apykaklės ir tempiu į tamsią, purviną laiptinę.
Provokuojantys veiksniai
Jis priešinasi man pakeliui vis įsispirdamas į sienas ir grindis, kur pakliūva, kovodamas su manim iš visų savo vaikiškų jėgų, lyg nuo to priklausytų jo gyvybė.
Aš nepaleidžiu jo net tada, kai jis pats kaip koks pasiutęs šuo man įkanda į ranką, velku jį už marškinėlių, ant kurių tamsiai mėlynomis raidėmis man prieš akis šokčioja Turbo logotipas, žiūriu į raides, kad susitelkčiau, stengiuosi žiūrėti į jas, vien tik į jas.
Paulius jau rėkia ir mušasi, spardo mane, ir akimirką pajuntu, kad jis bijo, siaubingai bijo!
Refliuksas yra skrandžio turinio išėjimas per sfinkterį į stemplę. Tuo pačiu metu rūgštus seilių skonis jaučiamas stipresnis ryte, dažnai pasireiškia po valgio.
Jis spiegia ir klykia, kiek turi sveikatos. Pagaliau mudu pasiekiame duris antrame aukšte, čia aš jį paleidžiu ir jis sukniumba tiesiog ant patiesto prie durų kilimėlio.
Jis netekęs jėgų, aš taip pat, jo veidas šlapias nuo ašarų, o iš nosies snarglys nutįsęs per lūpas. Daugiau nebeklykia turiu gerklės alkūnės nesipriešina, tik įsitempusiu žvilgsniu seka, ką darysiu toliau. Aš laimėjau.
Jis kiūti susirietęs prie durų ir purtomas baimės. Inkščia, snargliojasi. Aš turiu gerklės alkūnės Jis žiūri į mane nepatikliai, žvilgsnis vis dar kupinas baimės. Jis ir vėl netiki.
- Spuogai ant rankų nuo peties iki alkūnės: terapijos priežastys ir ypatumai - Alergija
- COVID infekcija, gripas ar tik gerklės skausmas | Gintarinė
Bet viskas baigta, man daugiau nebeįdomus šis žaidimas, noriu jį kuo greičiau baigti. Mudu kažkaip nulipame žemyn, grįžtame, Paulius išsekęs krinta ant sofos, kurį laiką dar kūkčioja ir krūpčioja, kol pagaliau užmiega.
Viskas, ką dar pamenu, — mėlynos Turbo raidės, susirangiusios ant jo krūtinės. Kavos puodelis jau beveik tuščias, aš atitokstu ir čia pat negaliu patikėti savo akimis, nes prieš mane ant grindų driekiasi ryškūs šuns letenų pėdsakai, nesunku atpažinti iš šlapios pagalvėlių dėlionės ir nagų brūkšnių! Ne vilkšunis, bet pakankamai didelis. Iš turiu gerklės alkūnės jo čia būta?
Kavinukės padavėja čia pat priima naują užsakymą, kavos aparatas kriokteli pabusdamas, bet greitai rimsta, pradeda tyliai ir švelniai urgzti kaip šuo, artindamas pabaigos nuojautą.
Tradicinis gydymas
Aš baigiu gerti kavą, salėje iš garsiakalbio aidintis monotoniškas moters balsas praneša apie autobusą, atvykstantį į penktą aikštelę, sumirga švieslentė, bet tai dar ne Pauliaus autobusas, todėl aš užmetu koją ant kojos ir giliai įkvepiu. Dar trys minutės. Tada atvažiuos kitas autobusas ir iš jo išlips Paulius. Jau visai greitai, laukti liko nedaug. Viliuosi, jį lengvai atpažinsiu, jis taip pat pažins mane, mudu apsikeisime nedrąsiomis šypsenomis, juk taip turi būti.
Dalija pakėlusi galvą atidžiai stebi mane ir taip jau turbūt kurį laiką, nes užtikrintai sako: — Tavo antakiai ir vėl trūkčioja, mama. Šį kartą apsimetu, kad negirdžiu, nes nežinau, ką jai atsakyti, ir imu nagrinėti švieslentę.
- Skarlatina: simptomai, priežastys ir gydymas - ligų
- Čia yra šuo | Šiaurės Atėnai
Kol skaitinėju maršrutus, paskutinės minutės netrunka išsekti. Šį kartą pasigirdęs moters balsas iš garsiakalbio kitoks — tarytum šilkinis šalikas nuslydęs ausimis jis apsiveja man aplink kaklą ir keistai dusina verždamas švelnią kilpą.
ENT organų patologija
Man trūksta oro. Didelis autobusas įsuka į tuščią aikštelę. Ima virsti žmonės. Aš stveriu Daliją už rankos ir akimirksniu mudvi jau mindžikuojame lauke, nekantriai nužvelgdamos kiekvieną žmogų. Mano akys greitai stumdo jų neaiškias figūras kaip šachmatus, ieškodamos atpažįstamų bruožų ar kokios smulkmenos, kuri neleistų man apsirikti. Paulius išlipa beveik paskutinis, man pasirodo, netgi nenoriai, tarytum ketindamas pasislėpti, bet aš jį vis dėlto lengvai atpažįstu iš kaštoninių plaukų, apkritusių veidą, ir sunkios kuprinės ant peties.
Jis negirdi. Nepaleisdama Dalijos rankos metuosi link jo, kelią mums pastoja kelios nepažįstamos nugaros, bet galiausiai mudvi išsisukame jų, braunamės pro atsitiktines alkūnes bei šonus, kol atsiduriame šalia jo. Mano balsas pagaliau priverčia jį atsisukti. Čia tikrai jis — tie patys antakiai ir kakta, tik suaugęs, suvyriškėjęs, skruostus dengia tamsūs šereliai. Bet akys žvelgia šaltai ir abejingai, kaip nepažįstamojo.
Suraukęs kaktą, neskubėdamas ir atsainiai jis gūžteli pečiais — aiškiai nenori kalbėtis, svarsto, kaipgi kuo greičiau atsikračius taip įkyriai kimbančios moters.
Striukės apykaklė aukšta ir jis iki pusės jon panardina savo veidą prieš tai krestelėdamas atgalios pusilgius, gražiai pakirptus plaukus — taip, kad man prieš akis žybteli įkirptas ausies spenelis! Kaip neatpažįsti? Mes juk… daug metų praėjo, bet… Jis sunkiai įkvepia.
Spuogai ant rankų nuo peties iki alkūnės: terapijos priežastys ir ypatumai
Su nuovargiu iškvepia orą. Tada turiu gerklės alkūnės į mane akis — tiesiai ir be užuolankų. Ko jūs norit? Ko aš noriu? Noriu dar kažką pasakyti, tačiau staiga jo akys džiaugsmingai pasigauna čia pat pasisukusį taksi, jis mosteli jam ranka ir netaręs man daugiau nė žodžio greitai įsėda, trinkteli dureles, nuvažiuoja.
Kol Dalija karštai spaudžia man ranką nepajėgdama suprasti, kas ką tik įvyko, o aš seku akimis gatvės sraute prasmengančią geltoną taksi karūnėlę, čia pat sudūlavęs didelis juodas šuo pasukęs dingsta už kampo.