Rasa Gal kas išbandė parapsichologų pagalbą ir gali pasidalyti patirtimi ar padėjo? Smuiku griežė Lijana Žiedelytė.

Buvau labai aktyvi, megzdavau, siudavau, sportuodavau, zvejodavau na ir visa kita, o db sustojau ir nieko nebenoriu tik eiti pas savo suneli, vien tik tokios mintys kyla.

Kaip as jo pasiilgau ir niekaip nerandu tos stiprybes, vien tik liudesys, asaros ir begalinis sirdies sausma. Nezinau ar besugebesiu atsitiesti, ar atsiras vilties ir noro gyventi, juk jau trys menesiukai kaip begalinis skausmas zudo mane. Na bet lb aciu visoms cia parasiusioms savo skausmingus isgyvenimus, paskaitau ir bandau suvokti kad musu visu sirdies skausmas netekus mylimuju yra vienodas.

Parama tėvams

Irgi mama Užeinu į šį puslapį beveik kiekvieną dieną Vilte, Irena, Mama- mielosios ir visos kitos- mes to paties likimo Patikėkit laikui bėgant skausmas nebebus toks aštrus, bet jis sugrįš visada Tieisog turime išmokti su tuo gyventi. Skaitau jūsų rašytus žodžius ir pačiai plyšta širdis Skausmas sugrįžta ties kiekvienu žydėjimu, pavasaris savo gamtos atbudimu tarsi smogia į širdį, nes galvoji- kodėl jis-šaltam kape, vienas, kodėl ne savo bendraaamžių būryje, laimingas, besišypasantis Mums tenka išgyventi tą patį visoms- ir pyktį ant Dievo, ir didžiulį kaltės jausmą su begale abejonių, nors jokios kaltės nė vienos iš mūsų- nėra ir negali būti Be galo dėkinga visoms, kurios pasidalina čia savo mintimis, nes suvokiu-kad nesu viena Žinau, kad neteisinga, žiauru, nesuvokiama, kad gyvenimas nutrūksta pačioje jaunystėje ir nėra jokio atsakymo nė į vieną klausimą.

Prie Naujųjų slenksčio Prie Naujųjų slenksčio ateiname su visa praėjusių metų našta. Ypač ji pasunkėja paskutinėmis dienomis, kai reikia atsiskaityti, užbaigti, gauti, apskaičiuoti ir t.

Patiko tokia mintis- kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresniais. O argi ne taip? Apkabinu visas Vilte As vel cia, su jumis visos mamos, kurios cia paraset, ir tos kurios tik paskaitot. Jau metai, kaip nematau, negirdziu, nepriglaudziu, neapkabinu, nepakalbinu savo mylimos dukreles.

Noriu jums visoms pasiguosti, kad vis taip pat siaubingai kenciu, ilgiuos, liudziu. Nors ir dirbu, ir bendrauju siaip ne taip su zmonemis vistiek jauciuosiu viskam kurcia, akla, nebyli.

V. Pilipauskaitė-Butkienė: tie, kuriems labiausiai skauda, dažnai garsiai nerėkia

Vis taip pat ieskau atsakymo, kodel tiek daug aplink mane laimingu zmoniu, o as nesu ir niekada jau nebusiu viena is ju. Man net kartais saves gaila. Istikruju net ir nezinau kaip sau padeti, kad nors truputeli lengviau butu stumti tas taip sunkiai pakeliamas dienas. Rasa Viltei Bendravimas su žmonėmis, darbas, pareigos nors greičiau laikas bėga.

Jaustis niekam nereikalingai, kai yra darbo patirtis ir pasiekimai - dar baisiau. Neturiu draugų arti su kuriais galėčiau bendrauti, nėra vilties susirasti darbą dėl to reikėtų išsikelti iš namų, o tai labai sunku. Jaučiuosi vis blogin, sveikata vis prastėja, grimstu į neviltį.

Galėčiau šiek tiek susitaikyti su savo skausmu ir jums to linkiutik nežinia dėl ateities, problemos su išgyvenančiu sūnumi viską paaštrina.

Gyvendama santuokoje 20 metų kovojau su vyro gėrimu, darbštus ir geras buvo žmogus, tik dėl alkoholio kildavo problemų - nenugalėjau. Dabar kartojasi visos bėdos su sūnumi, tik dar baisiau. Tokie patys geriantys draugai, baisūs pykčio priepuoliai, matau, kad jam blogai, bet kaip ir jo amžinatilsį tėvas to nepripažįsta ir nepriima pagalbos. Negaliu viena nieko padaryti, nepadeda nei pokalbiai, nei prašymai.

Baisi neviltis, kai nebėra dėl ko gyventi ir nieko negaliu pakeisti. Gaila savo paaukoto gyvenimo, kai su vyru viską savo rankomis susikūrėm, o dabar viskas griūna. Kai negaliu padėti artimiausiam žmogui, kaltinu save ką ne taip padariau, ne taip auklėjau Irena Mamai Kaip visada, sedziu tamsoj ir skaitau, rasau todel atsiprasau uz klaidas.

Labai tave uzjauciu, labai tave suprantu, daznai cia uzsuku ir daugelio mamu vaikams uzdegu zvakutes ir labai dziaugiuosi, jei kas mano brangiausiam sunui uzdega zvakute.

Mes daugiau jau negalim nieko jiems padeti, tik myleti visa sirdimi ir prisiminti visur ir visada Juos. Tad Mamos, bukim stiprios ir gyvenkim kuo ilgiau, nes tada tuo ilgiau bus gyvi musu vaikai musu sirdyse ir atminty. Tebuna jiems lengva teviskes zeme, tesiilsi jie ramybeje, nesvarbu, kad mes ramybe rasime turbut tik tada, kai nueisim pas juos. Mama, irgi netekusi vieno is sunu.

Vilte Mielos mamos, paskaitau as vis dar cia. Noreciau isgirsti is Jusu, kaip laikotes. Zinau galbut daugeliui ne kas ir pasikeite, kaip man.

• Gerklės sąnarių turėtų būti prarasta
• Psichologiniai patarimai | Parama tėvams | Neišnešiotukas
• Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis "Diabetas" Nr
• Marcelijus Martinaitis. Prie Naujųjų slenksčio | Lituanistų sambūris
• Artritas piršto
• Ignalinos rajono savivaldybė

Tik noretusi isgirsti nors koki zodeli, atrodo is artimu, nors ir nepazistamu zmoniu. Mano gyvenimas sustojes, as tik bunu, negyvenu. Daugiau kaip metai be dukreles nieko nepakeite, ir ilgesys, skausmas nesumazejo, visos dienos vienodos, be sypsenos, dziaugsmo, svajoniu.

Nematau jau nieko ko galeciau noreti gyvenime. IrenaViltei Vilte, ar turi daugiau, vaiku, ar tik ta dukrele teturejai. Man jau 6 metai praejo, net negaliu patiket, kad tiek daug sugebejau isgyvent be jo. Nepamirsau ir nepamirsiu, sirdis labai liudi, bet tik dabar pradedu ji paleist, negyvenu kapuose, laikau ji savo sirdy, labai myliu ir ilgiuosi.

Kas vakara apsilankau siam puslapy, degu zvakutes, skaitau ir verkiu, taip visu jusu ir saves gaila, taip gaila visu Ju, nelaiku isejusiu. Bet gyvenu, einu i darba, bendrauju su draugais, kartais ir nusijuokiu. Nors visiskai nuosirdziai juoktis, but laiminga jau niekada negalesiu.

Man padejo isgyvent likes sunus.

Biblijos teminė rodyklė

Negalejau iseit, negalejau suteikt jam skausmo, gana jam buvo skausmo netekus brolio, tad as, mama, neturejau teises jo daugiau skaudint, nors buvo momentu, kai mintyse rasiau jam atsisveikinimo laiskus, bet dziaugiuos, kad neisdrysau parasyt is tikruju atsisveikinimo laisko, atsilaikiau, isgyvenau, o jis man padovanojo jau dvi anukytes, ir kai anukele prisiglaudzia ir sako.

Patikekit, atrasit ir jus koki nors kabliuka uz ko isikibt ir gyvent, bet dar turit nueit ilga kelia, dar turit daug isgodot, isliudet, dar taip nesenai ju netekot. Laikykites visos, patikekit, tikrai atsiras tu kokiu nors spinduleliu ir jusu gyvenime,tikrai atrasit del ko gyvent, tik laikykites, Pamazu, pamazu, po zingsneli, nubraugdamos asaras del isejusiu, gyvensim visos toliau.

Istvermes Jums visoms. Vilte,Irenai, Labai dekinga Jums uz palaikyma, labai. Tu zodziu kabinuosi kaip siaudo, kaip siulelio risancio su siuo pasauliu. Tik labai baisu, kad manes laukiu dar toks sunkus laikas.

DUBENS DUGNO RAUMENŲ (DDR) VAIDMUO ŽMOGAUS FIZINEI SVEIKATAI

Turiu vyra, gera vyra, turiu gera dukra ir zenta ir miela anukeli, taip, tai tiek daug, tai labai daug, zinau, bet neturiu vieno zmogucio, mylimo zmogucio, kuri isejo jauna, grazi, sveika, mylima.

Tai taip neteisinga ir skaudu. Aciu Jums, Irena, uz paguoda, deja jau niekas nesupranta, kad ,dar'' galima liudeti savo vaiko, niekas ir neguodzia, zinau, kas nepatyre, nesupras, todel ir sakau, aciu, uz atsiliepta zodi.

Atsiliepusio vardas nenurodytas Labutis MIElosios mamytes, jau 9 menesiai praejo kaip zvakele dega pas mane kiekviena diena, kaip mane po truputi zudo egzistavimas siame gyvenime, nes nebepavadinsiu as to gyvenimu, negyvenu o egzistuoju jame be savo sunelio.

Skausmas su lyg kiekviena diena astresnis ir skausmingesnis, o ilgesys begalinis. Tik asaros, liudesys nezmoniskas skausmas lydi mane kiekviena diena, nebemoku gyventi taip kaip anksciau, tik laukiu tos dienos kada galesiu susitikti su savo suneliu, nors visi man sako kad tuom gyvenimas nesibaige ir privalau gyventi toliau del saves, del kitu artimu ir mylimu zmogiuku, bet niekaip negaliu nebemoku ir nebenoriu nes slysta viskas is po koju, visos mintys tik ir sukasi apie tai ka praradau ir niekad nebesusigrazinsiu.

Kaip man jo truksta. Kiekviena diena laukiu jo skambucio, bendrauju per Facebook ir laukiu atsakymo, bet vis tyla Nepykit mielosios mamytes kad as taip rasau, negalvokit kad as laukiu is jusu uzuojautos, bet dabar mano realybe tokia, ir dabar rasant asaros byra, kunas virpa is sirdies skausmo, noriu tik aprasyti ka as dabar isgyvenu, nors manau mum visom labai sunkus tie isgyvenimai. Atleiskit jei ka netaip parasiau. Teatleidzia man dievas. Dienos, nuo kuriu is pradziu skaiciuojamos dienos, savaites, menesiai, o po to ir metai.

Metai, kiek mes ju jau neturim ir metai, kiek jiems but buve. Tu buni uzstirges skausme ir net nepajunti, kaip tie metai greit byra, kaip smelis. Uzjauciu labai tave, suprantu tave labai, stiprybes tau sia ir visas kitas dienas.

Deja, as jau 7 kartus turejau tokius gimtadienius. Formaliai mes jau išsivadavome iš sovietinės okupacijos, bet politinės, ekonominės ir moralinės sumaišties niekaip negalime įveikti: ir nenuostabu - šitiek metų, praleistų siaubingiausioje priespaudoje, paliko ilgai negyjančias ir pūliuojančias žaizdas. Daug skauda daug mergautinė naštą ant rankų siūlo gerų metodų visuomenei pasveikti.

Visa bėda, kad jie nėra labai staigūs, o kartais skausmingi, reikalaujantys kantrybės. Tačiau atsiranda apsišaukėlių, patiklius žmones tikinančių esant būdų lengvai ir greitai praturtėti.

Tai klaidingas ir labai pavojingas kelias. Jį siūlo Kėdainių multimilijonierius Viktoras Uspaskich. Jis užsimojo pakeisti Seimo rinkimo tvarką, tuo pačiu ir Konstituciją. Ar tik peršamas vaistas nėra blogesnis už ligą? Turime laiku gerai pagalvoti, kad paskui netektų graužti nagų, jog patys pasirašėme sau nuosprendį … Karaliukai ir trintukai Gana prieštaringai vertinamas visuomenėje rašytojas Vytautas Petkevičius, buvęs Sąjūdžio veikėjas, aktyvus LDDP Seimo narys, vadovavęs net Nacionalinio saugumo komitetui ir savo metu pakankamai šlovinęs partijos vadą, dabar baigia rašyti knygą apie Lietuvos kelią nuo Sąjūdžio iki dabartinių laikų.

Na, o partijos vado rašytojas nebešlovina ir teigia, kad A. Brazauskas kur kas daugiau savo, o ne valstybės kišene rūpinasi. Aišku, V. Petkevičius, taip teigdamas, neatrado jokios Amerikos.

Liga, prasidedanti paprastu sąnarių maudimu, per trumpą laiką gali paversti visiškai neįgaliu

Tai žinoma visiems, net ir tai inercinei daugumai, vis dar tebelaikančiai jį kažkokiu beveik mistiniu Lietuvos statybininku, racionaliu pragmatiku. Petkevičius priminė vieną seną arabų patarlę, kodėl taip yra. Nuvarysi bandą, su tavimi ves derybas. Rašytojas atkreipė dėmesį, jog rūpinimasis savo ir savo naujosios žmonos kišene ypač išryškėjo per dabartinio Premjero ir buvusio Prezidento machinacijas, leidžiant dar tuomet ne žmonai K.

Dabar gi, tapusi faktiškai bene pirmąja Lietuvos dama, Kristina Brazauskienė jau šneka apie viešbučio pardavimą. Aišku, už šimteriopai didesnę kainą. Anot V. Brazauskas ką reikia patepa, taip nutildo, nes turi aplinką, kuri buvo suformuota dar tarybiniais laikais, ir jį palaiko. Karaliuku tapo dar tuomet, kai reikėdavo vežti kyšius į Maskvą.

Ir toji tradicija išliko iki šių laikų.

Marcelijus Martinaitis. Prie Naujųjų slenksčio

O partija tyli ir nesipriešina, nes ten dauguma — trintukai, tokie kaip J. Ir jei jis neturės šalia suaugusio žmogaus, kuris įvardys, kas su juo vyksta, palaikys jį, padės jam išgyventi nelaimę, neišsiugdys emocinio intelekto. Jis ir suaugęs nesusidoros su savo emocijomis: naikins save arba bus agresyvus, nepajėgs užmegzti sveikų santykių. Aplinkui pilna pavyzdžių, kai gražios, protingos jaunos moterys arba kas kelis mėnesius keičia draugus, arba išdidžiai kenčia vienatvę, o, atrodo, žavūs ir sėkmės lydimi vyrai užsisuka vedybų ir skyrybų maratone.

Kartais moteris eina per rankas, nes tai tarsi vienintelis jos vertės patvirtinimas. Vaikystėje ji galbūt patyrė ir sunkiai išgyveno traumą.

Skaudžiausia, kad seksualinis smurtas prieš vaikus vyksta pačioje artimiausioje aplinkoje: vaiką išnaudoja tėvas, patėvis, dėdė, pusbrolis ar kaimynas. Vaikas prigrasinamas tylėti arba tyla nusiperkama saldainiu Ir, jau būdamas suaugęs, jis nepajėgs atskirti, kad tai ne meilė, o išnaudojimas. Ir nutylėti apie skaudžius dalykus.

Gamta, tos vietos istorija, tyla, sena mokyklos buvusiame vienuolyne aplinka man padarė didžiulę įtaką. Ir garbaus amžiaus mokytojai, tikri inteligentai, auklėtoja, kuri elgėsi su vaikais kaip su žmonėmis, kviesdavosi juos arbatos prie gražiomis staltiesėmis uždengto stalo, — man, kaimo vaikui, tai buvo kažkas tokio! Bet buvo ir kitko: sovietinio sukirpimo pedagogų, ausų sukinėjimo, psichologinio smurto. Vienas mokytojas, pavyzdžiui, suvarė vaikui ylą į pilvą — tai atrodė normalu, gi vaikis pats kaltas, juk neklausė.

Nei teismo procesų, nei Vaiko teisių apsaugos. Tas bebalsiškumas buvo beveik visuotinis.

Migrena nėra paprastas galvos skausmas.

Vyrai smurtavo, moterys jautėsi esančios aukos. Kartais — atvirkščiai. Tyrinėju tas tabu temas literatūroje, stebiu gyvenime. Yra apie tai pasaulinių literatūros kūrinių — jie mane ir palaikė: supratau, kad ne tik galima, bet ir reikia apie tai kalbėti.

Sulaukėte pasipiktinusių tetų choro? Skaudūs tekstai vis vien palieka šviesos ir vilties jausmą, supratimą, kad ne tik tu, bet ir aplinkiniai galbūt yra sužeisti. Jaunoms mamoms, nerekomenduojama iškart po gimdymo griebtis pilvo preso stiprinimo pratimų, ar intensyvių fizinių krūvių.

Visiems, įtariantiems DDR raumenų disfunkciją, reiktų pradėti nuo taisyklingo kvėpavimo mokymosi. Tokiu būdu suaktyvinus DDR galima juos sąmoningai treniruoti. Išmokus valdyti ir jausti šią sritį metas imtis pilvo ir kitų liemens raumenų aktyvinimo.

Išgyvenimai

Būtina žinotikad per drąsiai pasirinkus fizinį krūvį, rezultatai bus lėtai ir sunkiai pasiekiami, be to su didele traumų tikimybe. Dažnai tokiais atvejais ima skaudėti juosmenį, kenčia klubų bei kelių sąnariai ir pan. Nepamirškite, kad fizinis krūvis reikalingas sveikatai, o atvirkščiai. Tik jį suderinus saugu grįžti prie aktyvaus laisvalaikio.

Rinkosi seminarijos kursas Į Ramygalą susirinko buvę seminarijos kurso draugai Ramygala. Iš raudonų plytų statyta Ramygalos Šv.

Tiek kvėpavimo, tiek pilvo preso pratimus atlikti nesudėtinga, be to, gana populiaru. Tačiau nemažiau svarbus DD lieka užmirštas. Galbūt todėl, kad ši sritis siejama su intymumu ir itin asmeniškomis gyvenimo detalėmis, žmonės nelinkę dalintis su specialistais, net jei patiria tiesioginių sutrikimų — šlapimo, išmatų nelaikymas, lytinių funkcijų sutrikimas. Šie požymiai dažnai nepelnytai siejami su negrįžtamais senatviniais pakitimais ar nevalyvumu.

Žmonės jaučia gėdą, nerimą, nepasitikėjimą, patiria įvairias baimes, dažnai nukenčia gyvenimo kokybė.