Negiminingų donorų transplantacijos Lietuvoje pradėtos daryti tik metų gruodžio 1 dieną. Gydomosios vaistingų žolių savybės gali veikti auglius nnetiesiogiai pavyzdžiui, stiprindamos imuninę sistemą arba darydamos neveiksmingus vėžį sukeliančius laisvuosius radikalus , arba tiesiogiai naikindamos auglio ląsteles. Taikomi padarytos plotas, kiek reikia,ne daugiau kaip 3 kartus per parą 7 dienas.
Chemoterapija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Vėžio gydymas citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis.
Gydymas citostatikais pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato. Yra virš 50 rūšių skirtingų chemoterapinių vaistų, dažnai vartojami keli vaistai vienu metu kombinuota chemoterapija.
- Žymos: magnetiniai pleistrai, karabinai sandėlyje, vaistažolių skausmas pleistras, lipnios medicinos gipso, medicinos istrument, išsiplėtusių, pleistras "velcro", virėjas, emt medicinos, venų pleistras gipso.
- Artrozė artritas alkūnė gydymas
- Neįtikėtinos vaisiaus, nuo kurio raukomės, ypatybės: gali gydyti net artritą - DELFI Sveikata
Kai kurioms vėžio rūšims užtenka vien chemoterapijos, kitais atvejais cchemoterapija derinama su kitais gydymo būdais — chirurgine operacija, radioterapija kaulo bendra kad žolių gydymashormonų terapija, imunoterapija ar iškart su keliais būdais.
Didelė chemoterapinio poveikio dalis susijusi su itin sparčia vėžinių ląstelių medžiagų apykaita: vėžinė kaulo bendra kad žolių gydymas per tą patį laiką įsisavina bent kelis kartus daugiau toksinių medžiagų. Skirtingi vaistai skirtingai veikia vėžines ląsteles. Chemoterapija kruopščiai planuojama kad kiekvieno kurso metu sunaikintų kuo daugiau vėžinių ląstelių, bet nesunaikintų sveikų audinių.
Skirtingi chemoterapiniai vaistai skirtingai veikia greitai besidauginančias ląsteles: Vaistai, blokuojantys ląstelės receptorius, priimančius signalus, verčiančius ląstelę dalintis; Vaistai, veikiantys ląstelės DNR ir neleidžiantys genetinei medžiagai dalintis; Vaistai, veikiantys pagalbines ląstelės dalis pavyzdžiui, branduolįreikalingas ląstelės dauginimuisi.
Transplantacijos istorija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Prieš šimtą metų visi bandymai gydyti ligų anemija, leukemija pažeistus kaulų čiulpus buvo nesėkmingi.
Naudojimas: 1.
Tuo pat metu laboratorijose vykdomi eksperimentai su pelėmis, kurioms pažeisti kaulų čiulpai, parodė, kad galima ssėkmingai gydyti taikant kaulų čiulpų paimtų iš sveikų pelių infuzijas. Tai leido iškelti hipotezę, kad galima sėkmingai transplantuoti vieno žmogaus kaulų čiulpus kitam alogeninė transplantacija. Kaulų čiulpų transplantacijos žmonėms nebuvo masiškai taikomos, kol nebuvo atrasta esminė žmogaus imuninės sistemos savybė — metais Žanas Dosė Jean Dausset aprašė pirmą iš daugelio žmogaus histokompatibilumo histocompatibility antigenų.
Šie proteinai, randami ant daugelio organizmo ląstelių paviršiaus, vadinami žmogaus leukocitų antigenais arba HLA antigenais.
Modernūs vėžio gydymo būdai
Pirmosios kaulų čiulpų transplantacijos pradėtos taikyti žmonėms — identiškų dvynių čiulpų transplantacijos. Pirmoji sėkminga transplantacija ne tarp identiškų dvynių buvo atlikta metais Minesotos universitete. Recipientas buvo vaikas sergantis sunkia imunodeficito liga, donoras — giminaitis. Pirmoji negimininga kaulų čiulpų transplantacija atlikta Niujorke metais — penkiamečiui pacientui sergančiam sunkia imunodeficito liga donoras rastas Danijoje.
Rūšys[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Transplantacija būna trijų rūšių: Alogeninė - kai persodinami kito žmogaus čiulpai. Tai gana efektyvi transplantacija, tačiau labiausiai rizikinga.
Saugesnė giminingų donorų transplantacija dažniausiai brolių ar seserųtačiau jei nėra tinkančio giminingo donoro, daroma negiminingų donorų. Negiminingų donorų transplantacijos Lietuvoje pradėtos daryti tik metų gruodžio 1 dieną.
Neįtikėtinos vaisiaus, nuo kurio raukomės, ypatybės: gali gydyti net artritą
Singeninė - alogeninės transplantacijos rūšis, kai persodinamos identiško dvynio kaulų čiulpų kamieninės ląstelės. Tai saugiausiai ir efektyviausia transplantacijos rūšis. Autogeninė - kai persodinami savi kaulų čiulpai. Tai gana saugi transplantacija, tačiau kraujo vėžio atveju yra nemaža ligos atsinaujinimo tikimybė.
Procedūra[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Donoro kamieninės ląstelės gali būti paimtos vienu iš trijų būdų: Chirurgiškai iš kaulų čiulpų — nesudėtinga chirurginė pricedūra. Donorui taikoma vietinė ar bendra nejautra ir dažniausiai iš klubakaulio centro sterilia adata imami kaulų čiulpai.
Procedūra trunka kelias valandas, gali prireikti iki dūrių. Iš periferinio kraujo.
Artrozė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas
Donorui iš vienos rankos venos imamas kraujas, kuris patenka į specialų aparatą, kuriame iš kraujo atskiriamos kamieninės ląstelės, o likęs kraujas gražinamas į organizmą per kitos rankos veną. Tokia procedūra tęsiasi apie 4 valandas, ją gali tekti pakartoti sekančią dieną.
Iš naujagimio virkštelės. Paimtos kamieninės ląstelės intraveniniu būdų supilamos pacientui.
Po transplantacijos pavojingiausios yra pirmosios dvi-keturios savaitės. Chemoterapijos metu sunaikinus kaulų čiulpus, sutrinka ir susilpnėja imuninės sistemos veikla. Kol persodintos kamieninės ląstelės įsitvirtina ir pradeda gaminti naujas kraujo ląsteles, ligonis imlus kremas ligos sąnarių infekcijoms, linkęs kraujuoti.
Skiriamos didelės antibiotikų ir kitų preparatų dozės siekiant apsaugoti nuo infekcijų ir jas gydyti.
Taikomos trombocitų, eritrocitų transfuzijos. Ligonis geria specialius vaistus, saugančius nuo tranplantato prieš šeimininką reakcijos išsivystymą. Jei procedūra sėkminga ir organizmas neatmeta svetimų ląstelių, per savaites kamieninės ląstelės prigyja ir pradeda gaminti kraują, palaipsniui nutraukiamas antibakterinis, priešvirusinis gydymas, mažėja kraujo preparatų perpylimas.
Jei neišsivysto kitos komplikacijos ligonis po 4—8 savaičių išrašomas namo. Po alogeninės transplantacijos ilgai duodami imunosupresantai imuninę sistemą silpninantys vaistaitodėl gana ilgai nuo 6 mėn.
DUK apie cistinę echinokokozę (CE) ir alveokokinę echinokokozę (AE)
Multimodalinė vėžio terapija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Šiandien taikomas gydymas, kai kiekvienam ligoniui individualiai parenkamas optimalus gydymas kombinuojant visus žinomus ir efektyvius metodus. Kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai arba papildomi vėžio gydymo būdai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Naudojant hipnozę, masažą ar augalus, turinčius priešvėžinių medžiagų.
Akupunktūra — kartais naudojama kolorektalinio vėžio simptomams mažinti; Masažais mažinamas vėžio sisteminės jungiamojo audinio ligos nuovargis; Ryklių kremzlių ekstraktas; Vaistažolės: Nė jokios vaistažolės nepakeičia tradicinių vėžio gydymo būdų, tačiau gali juos papildyti.
Tokia filosofija teikia vilčių. Gydomosios vaistingų žolių savybės gali veikti auglius nnetiesiogiai pavyzdžiui, stiprindamos imuninę sistemą arba darydamos neveiksmingus vėžį sukeliančius laisvuosius radikalusarba tiesiogiai naikindamos auglio ląsteles.
Mokslininkai atranda augaluose vis daugiau heminių junginių, tokių kaip, pavyzdžiui, brokoliuose aptikta sulforafeno, pomidoruose — likopeno. Iš tokių medžiagų jau bandoma kurti naujus priešvėžinius vaistus. Česnakuose ir svogūnuose yra cheminių junginių, gelbstinčių organizmui kovoti su vėžį sukeliančiais veiksniais, stabdančiais auglių vystymąsi. Žaliojoje arbatoje yra katechinų, veikiančių kaip priešvėžinės ir antibakterinės medžiagos.
Ženšenis trukdo vystytis piktybiniams augliams. Nustatyta, kad vartojantys ženšenį žmonės rečiau suserga skrandžio vėžiu. Jos mokslinį pagrindimą sudaro supratimas apie piktybinių susirgimų atsiradimo priežastis, vėžio epidemiologija. Manoma, kad vaisių, hipertermija gydymas sąnarių vartojimas, vitaminų A mokslo diskusijų objektas ,C, E adekvataus kiekio organizme užtikrinimas eliminuoja agresyvų taip vadinamų laisvųjų radikalų poveikį ląstelių chromosomoms — užkerta onkogenines mutacijas.
Būdingas specifinės prevencijos, besiremiančios epidemiologiniais duomenimis pvz.
ES ekspertų parengtos ir periodiškai peržiūrimos, taisomos ir papildomos profilaktinės rekomendacijos angl. Jei nemetama rūkyti, reikia vengti rūkyti greta kitų, nerūkančių, kadangi pasyvus rūkymas irgi ženkliai padidina riziką susirgti; Viršsvoris padidina riziką susirgti vėžiu, todėl reikia stengtis išlaikyti normalią kūno masę; Nuolatinis ir reguliarus fizinis krūvis, sportas, bet kokios rūšies fizinis aktyvumas sumažina riziką susirgti vėžiu.
Rekomenduojama norma yra mažiausiai pusė valandos tris kartus per savaitę; Sveika mityba — pakankamas vaisių ir daržovių kiekis bent 5 vienetai per dieną sumažina vėžio riziką.