Diffenbachija dažnai auga purslų krūme Mokhai. Ne žydi patalpų augalų nuotrauka ir pavadinimai Matome katalogus su nuotraukomis ir kambario pavadinimais, matote, kad visi žydintys augalai atrodo gražūs. Ir iki balandžio mėn. Na, temperatūra ji yra tik tai, ką jie gali padaryti čia. Graži dekoratyviniai ir žydintys metinės namų gėlės puoduose Tarp dekoratyvinės ir žydėjimo nuotraukos ir pavadinimų patalpų augalai Yra ypač gražios: tai yra Streptocarpus ir namų begonija. Senovės egiptiečiai aukojo agavą dievams, o Vakarų Europos šalių gyventojai tai aiškino kaip meilės ir tikėjimo išganymu simbolį.

Mitologijos kaip savarankios socialinių mokslų šakos susiforma­ vimas surištas su Georges'o Dumėzilio vardu: kova, kurią jis per ištisus dešimtmečius vedė prieš mitologijos mėgėjus, žiūrinčius į mitus kaip į lakios fantazijos meno kūrinius, prieš primulely kabinti sąnarių skauda rea­ listus, ieškančius mitinių faktų, o ne jų reikšmės, prieš įvairias filosofines teorijas, siūlančias vienu ypu keleto kategorijų pagal­ ba išaiškinti visos žmonijos mitinį galvojimą, pasibaigė pergale, kuri galutinai įtvirtino šią tyrinėjimų sritį šeštoje mūsų amžiaus dekadoje.

Dumėzilio išeities taškas labai paprastas - tai atitikmens tarp dieviškojo ir žmogiškojo pasaulių teigimas, į dieviškąjį pasaulį žiūrint tam tikra prasme kaip į žmogiškojo pasaulio, jo santvar­ kos, jo pagrindinių rūpesčių ir troškimų atspindį.

Tyrinėdamas in­ doeuropiečių tautų religijas, jisai suformulavo hipotezę, pagal ku­ rią tų tautų bendra socialinė struktūra randa savo atitikmenį dieviškojo pasaulio struktūroje ir dieviškųjų funkcijų pasidalini­ me. Kitaip sakant, tautos religija yra jos ideologija, kurios pagalba bendruomenė mąsto save pačią, žmonių tarpusavio santykius, jo­ je pasireiškiančias prieštaraujančias jėgas, - visa tai suabsoliutin­ dama dieviškame plane.

• Kambarinės gėlės kenkia sveikatai. Žalingi patalpų augalai žmonėms. Nuodingų augalų sąrašas
• Artrozė sąnarių sustabdyti gydymas liaudies gynimo
• Norint, kad vaistinis augalas duotų laukiamą naudą, reikia mokėti jį tinkamai ir laiku nuimti.
• Mazi iš sergančių sąnarių
• Kaukazo augalai. Alpių gėlės: Vasily_sergeev - LiveJournal
• Ką daryti jei į peties sąnario skausmas

Nesigilinant į šios teorijos atskirus komponentus - nežiūrint, ar toks suverenumo funkcijų paskirstymas bendras visoms mito­ logijoms, nestatant klausimo, ar dievų pasaulis tiesiogiai atspindi žmogiškąją santvarką, ar reikalingas papildomų mediacijų - rei­ kia pabrėžti nediskutuojamą Dumėzilio ką daryti jei bendra skauda su ruožas svarbą.

Ieškodamas, kaip komparatistas, mitinių struktūrų atitikmenų atskirose indoeuropiečių tautose, Dumėzilis surado jas Romoje užrašytas kaip istorinius įvykius, Indijoje kaip epopėjos atskirus epizodus, Airijoje kaip legendas ir t. Mitologija kaipfilosofija Claude'as Lėvi-Straussas visai kitoje srityje - Amerikos indėnų mitologijoje - pritaiko ir išplečia Dumėzilio išdirbtą metodologi­ ją, nors ir pasirinkdamas savo analizei skirtingą išeities tašką. Jo m. Journal ofAmerican Folklorepaskelbtas straipsnis The Struc­ tural Study ofMyth dažnai laikomas šios naujos mokslo šakos gimi­ mo data.

Peržvelgęs visiems žinomą Arnica sąnarių kremas mitą, jis konstatuoja, kad kiekvienas mitas gali būti skaitomas dviembūdais: horizonta­ liai skaitant, jis atrodo kaip visiškai aiški, bet jokios prasmės ne­ turinti pasaka; vertikaliai skaitant - t. Mitologijos, kaip mokslo, uždavinys yra tad visų pirma išdirbti mitinių tekstų skaitymo metodus, kurių pagalba at­ siskleis mitologija kaip visuma istorijų, kurias žmonija sau pasa­ koja, išsakydama tuo netiesioginiu būdu savo esminius primulely kabinti sąnarių skauda, spręsdama visas kylančias filosofines problemas.

Nepaneigdamas Dumėzilio, Lėvi-Straussas išplečia tad jo iš­ keltą problematiką: ten, kur Tepalai pagal larkspur sąnarių matė tiktai visuomeninės ideologijos išraišką, Lėvi-Straussas įžiūri jau bendros kultūrinės filosofijos išsakymą.

Turėdamas reikalą jau nebe su organizuotų religijų formomis, o su vadinamųjų archajinių bendruomenių mi­ tologijomis, jisai išryškina jose tas pagrindines dimensijas, pagal kurias žmonija mąsto savo kultūrą, štai kad ir perėjimas iš žalio maisto, būdingo visiems gyviams, į virtą ar keptą maistą, perėji­ mas iš nuogumo stovio į apsirengimą ar išsipuošimą - tai vis slenksčiai, kuriuos žmogus, paneigdamas savo prigimtį - natūrą, peržengia ir pasiekia primulely kabinti sąnarių skauda tai visuotinės apmąstymo temos, sutinkamos turbūt kone visose mitologijose.

Galima, žinoma, ne­ sutikti su vienu ar kitu Lėvi-Strausso teigimu ar išrodinėjimu, jo įnašas dar labiau išryškina tai, ką galima laikyti nūdiene mitolo­ gijos samprata - kad jinai yra žmonijai būdinga figūratyvinio mąstymo forma, sprendžianti pagrindines ideologines ir filosofi­ nes problemas. Bandydamas atsakyti į klausimą, kodėl paviršutinis mitų skai­ tymas nesuprantamas, nors jų gili prasmė ir yra neabejotina, Lėvi- Straussas siūlo tai išaiškinti kolektyvinės pasąmonės hipoteze.

Turint galvoje, kad mitologijų sprendžiamos problemos yra uni­ versalios, kad figūratyvinės išraiškos priemonės, kaip ir kiekvie­ nos etninės bendruomenės šnekamoji kalba, nors ir būdamos re­ liatyvios, nepriklauso nuo atskirų individų kaprizų, o sudaro bendrą tos visuomenės lobį, - mitinio pasakojimo forma perduo­ damas turinys cirkuliuoja tarp žmonių, nors pačios išraiškos for­ mos ir ne visai suprantamos ar primulely kabinti sąnarių skauda.

Galima, žino­ ma, šią hipotezę priimti ar nepriimti - tai mitologijos metodų niekuo nepakeičia - lieka primulely kabinti sąnarių skauda ta pati pagrindinė problema - mitų įskaitomumo problema. Mitinis tekstas, kaip ir bet koks kitas žmo­ gaus skauda bendrą kulkšnies, gali būti suprastas tik tada, kai jo adresatas turi savo dispozicijoje atitinkamą semantinį kodą, leidžiantį jamgautą tekstą iššifruoti.

Kitaip sakant, norint suprasti mitus, nepakanka turėti gerąjų kolekciją, reikia dar susidaryti atitinkamą mitinį žody­ ną, padedantį juos išskaityti. Ši semantinio kodo problema pasirodo tad kaip būtina sąlyga ga­ lutiniam šios srities metodologijos susidarymui.

Naujoji mitologų karta bando užtat grįžti prie Dumėzilio, pagal kurį, kaip matėme, mitologija, kaip semantinė struktūra, yra nepriklausoma nuo tekstų - mitų, kurių pagalba ji išreiškiama. To pasėkoje mitologi­ jos sąvoka dar labiau išplečiama, identifikuojant ją su bendruo­ menės kultūros, įrašytos į duotus laiko ir erdvės rėmus, visuma. Nežiūrint šiuo metu mitologijoje pasireiškiančių įvairių tenden­ cijų ir kai kurių metodologinių skirtumų - kurie yra tiktai šios mokslo šakos gyvybingumo ženklai - bendrosios jos bazės, pakan­ kamai solidžios, lieka priimtinos visiems mitologams: mitologija yra bendruomenės kultūros išraiška; kaip kultūrinis tekstas, jinai gali ir turi būti skaitoma ir išaiškinama ją organizuojančios vidu­ jinės sistemos, one iš išorės pasiimtų apriorinių kategorijų pagalba.

Šitoks schematinis ir gana paviršutiniškas pagrindinių šių dienų mitologijos bruožų nusakymas mums atrodė reikalingas tam, kad geros valios skaitytojas perspėtas iš anksto žinotų, kokiame epis- temologiniame ir metodologiniame fone bandoma šioje knygoje aprašinėti mitinius reiškinius ir spręsti mitologines problemas. Ne­ pageidautina, kad kritiškas žvilgsnis primulely kabinti sąnarių skauda autoriaus sugebėjimus ir jo kompetenciją būtų pretekstas pačiai mitologijai pasmerkti; nerei­ kėtų, iš kitos pusės, kad mitologinės teorijos nepripažinimas - ar paprasčiausiai nepažinimas - tarnautų argumentu tyrinėtojo at­ liktus dalinius aprašymus ar lokalinius išaiškinimus atmesti.

() Liepų (Tilia) Nauda Ir Liaudies Receptai | Vaistažolės Gamtos Vaistinėlė

Etnologija ar kultūros istorija? Taip plačiai suprasta mitologija prisistato kaip priemonė įvairių bendruomenių kultūroms tyrinėti.

Vaisiai Ką galima padaryti su vejos žole namuose? Sveiki, mano brangioji auditorija.

Domėdamasi senųjų, isto­ riškųjų kultūrų aprašymu - o tuo pačiu ir jų atstatymu - mitologi­ ja pasidaro vienu primulely kabinti sąnarių skauda pagrindinių kultūros istorijos komponentų. Nors tai jos, kaip antropologijos - kaip žmogaus mokslo - esmės ir nepakeičia, jinai vis dėlto yra priversta šiais dviem atvejais nau­ doti kitokius priėjimo būdus, kitokią medžiagą ir šaltinius. Etno­ loginėje mitologijoje didelį vaidmenį vaidina tiesioginis tyrinėto­ jo - ar jo tarpininkų - santykis su gyva bendruomene, tuo tarpu istorinė mitologija turi pasitenkinti tiktai jau esama, nebepatikri- nama medžiaga, šaltinių spragas bandydama užpildyti koheren- tiškomis hipotezėmis.

1. Kur įsigyti beliege atkuriant balzamas kaulams ir sąnariams
2. Testosteronas ir sąnarių sąnarių
3. Kokias vaistažoles rinkti balandžio mėnesį? - Daržovės
4. Ar šimtmetį galima laikyti namuose.
5. Kambariams kenksmingi kambariniai augalai Namuose gyvenančioms katėms yra problema: kaip patiems susirasti žalumynų, kurie yra vitaminų šaltinis ir žarnyno valymo priemonė.
6. Greimas LMS | PDF

Šiaprasme mūsų pasirinktas tyrinėjimų objektas yra mišrus. Lie­ tuvių tautos mitologijai studijuoti medžiaga yra ir istorinė, ir etno­ grafinė.

Iš kitos pusės, per visą XIXa.

Geros valios tautiečių pastangomis sudarytas etnografinis archyvas yra tad heterogeniškas, paklusnus net ke­ lioms ideologinėms tendencijoms. Tai reiškia, iš vienos pusės, kad tik labai maža šios medžiagos da­ lis gali būti panaudota istoriniams mitologijos tyrimams. Iš kitos pusės, tokios rūšies archyvų eksploatacija negali neiškelti mokslo srities, kuriai ta medžiaga gali būti panaudojama, problemos: mokslas pasidaro iš savo objekto nustatymo ir savo metodų išdir- bimo, bet ne iš to, kokia medžiaga jam yra atsitiktinai surinkta.

Užtat ir turima medžiaga pasirėmus daromi XIXa. Rumunijos socialistinis režimas, palikdamas, tarsi kokį Amerikos indėnų rezervatą, nekolektyvizuotą ištisą itin senovišką Maramurešo kraštą, sudarė idealias sąlygas tokiai so­ ciologijai klestėti. Ši visai teisėta mokslinė sritis, žinoma, nieko bendro neturi su mūsų siūlomais mitologiniais tyrinėjimais.

Mitologija ar religija? Kalbant apie lietuvių mitologiją, nereikia užmiršti, kad jinai įsi­ rašo, kaip vienas iš ją sudarančių elementų, į bendrąją, palygi­ namąją indoeuropiečių tautų mitologiją. Tyrinėtojui iš to, žinoma, didelė nauda: mitinių struktūrų palyginamumas - t.

Greimas 2005 LMS

Aišku, kad tokios ideolo­ gijos nėra ko ieškoti XIXa. Suverenumo ideologija suponuoja palyginti išsivysčiusios tautinės visuomenės, pasidalinusios į socialines kla­ ses, buvimą. Kitaip sakant, jeigu religija vadinsime - nors tokia definicija ir nebūtina - specifinę mitologijos formą, pasižyminčią sistematizuotos ir hierarchizuotos ideologijos ir ją atitinkančių so­ cialinių institucijų buvimu, tai lietuviškosios religijos buvimas ar nebuvimas priklauso nuo senosios lietuvių tautos, politiškai pasi- reiškusios savo valstybine organizacija, sampratos.

Problema yra rimtesnė, negu jinai iš paviršiaus atrodo. Vidur­ amžių Lietuvos istorijos sampratoje, iš kitos pusės, dar ne per se­ niai vyravo beklasės laisvų žmonių visuomenės, labai palaidos, beveik neegzistuojančios politinės organizacijos temos.

Paskutiniųjų laikų archeologiniai ir istoriniai tyrinėjimai dide­ le dalimi atitaiso tokį primityvų senosios Lietuvos vaizdą.

Ką galima padaryti su vejos žole namuose? - Vaisiai

Archeo­ loginiai kasinėjimai rodo visai etninės Lietuvos teritorijai būdingos materialinės kultūros - pasėlių, žemės ūkio įrankių ir bendrosios technologijos - suvienodėjimą, kuris leidžia spręsti apie intensy­ vią to meto žmonių ir gėrybių cirkuliaciją, galimą, kaip žinome, tik tada, jei minimali politinė organizacija garantuoja kelių saugu­ mą: tai daviniai ir problemos, atitinką to pat laikotarpio Vakarų Europos iškilimą iš barbarijos ir viduramžių kultūros formavimo­ si pradžią.

Tie patys tyrimai rodo ir kito, ne mažiau svarbaus, reli­ ginės revoliucijos proceso, nusitęsusio nuo VI iki Xa. Sovijaus ir Šventaragio mitai atitinka tad ar­ cheologijos patvirtintus istorinius faktus. Istorijos tyrimai, iš kitos APIE DIEVUS IR ŽMONES 33 pusės, ima pamažu atskleisti ir lietuvių tautos socialinės ir poli­ tinės organizacijos pagrindus, leidusius jai išsivystyti į valstybinę formą: nors per daug bendra feodalizmo sąvoka ir neleidžia dar pramatyti lietuviškojo feodalizmo specifinių bruožų, tačiau jinai rodo to meto lietuvių tautą buvusią socialiai diferencijuotą ir hie­ rarchiškai organizuotą vienetą.

O tai ir sudaro socialinę bazę, leidžiančią įsivaizduoti lietuvių religiją panašią į kitas indoeuro­ pietiško tipo religijas. Turint galvoje tokį ekonominį, socialinį ir politinį kontekstą, lietuviškosios mito­ logijos atstatymo ir aprašymo - kurio nekantriai laukia indoeuro­ peistai mitologai - reikalas yra pagrįstas ir aktualus.

Kaukazo augalai. Alpių gėlės: Vasily_sergeev - LiveJournal

Istorija ir struktūra Pastaraisiais metais pasireiškusi archeologijos išdirbtų metodų pa­ žanga, leidžianti atskirų padrikų elementų pagalba atstatyti ne įrankius, statulas ar pastatus, bet ištisas vietoves ir gyvenvietes, pagal kurias galima spręsti apie senovės miestus, jų socialinių, po­ litinių ir religinių sąnarių dovana formas, turi neabejotinos įtakos ir ben­ drajai istorijos metodologijai.

Analogiškai galima sakyti, kad ir is­ torijos rūkuose atpažįstamos mitologijos aprašymas yra ne kas kita, o rekonstrukcija, bandanti atskirų mitinių nuotrupų, išsimėčiusių šukių ir palaidų gabalų pagalba atstatyti koherentišką, organizuo­ tą visumą. Tokia rekonstrukcija tačiau negali - ir nesiekia - atsta­ tyti vieno kurio istorinio periodo visumos su jam charakteringais vidujiniais prieštaravimais ir jį sudarančiais heterogeniškais ele­ mentais.

Mitologijos atstatymas reiškia ne daugiau negu vienos pasirinktos, logiškai sandarios, struktūrinės būklės aprašymą.

Lietuvoje, kad mitinės atbrailos gali būti randamos ir etnografiniuose XIXa. Onos bažnyčia Vilniuje, pavyzdžiui, yra gotiška, nors jinai ir statyta jau tuo metu, kurio nebegalima laikyti gotikos amžiumi: gotikos konceptas ir istorinis gotikos periodas yra du skirtingi moksliniai objektai. Dar daugiau: išraiškos plano panašumus ar skirtingumus rei­ kia laikyti paviršutiniškais ir antraeiliais, jeigu po jais galima at­ pažinti semantinius tapatumus.

Kitaip sakant, mitologijos atsta­ tymo galutinis tikslas - atkurti, nežiūrint figūratyvinių formų įvai­ rumo ir kaitaliojimosi, autonomišką semantinį pasaulį. Kultūros istoriko akimis žiūrint, toks mitologo aprašytas semantinis pasau­ lis atitinka turbūt vadinamąją primulely kabinti sąnarių skauda tos epochos ideolo­ giją ar kultūrą. Jeigu mitologija yra savotiška kultūrinė archeologija, tai metodai, kurių pagalba jinai atlieka savo kasinėjimus, turi padėti iš kelių atskirų šukių teoriškai atstatyti visą vazą, iš kelių išsilaikiusių mū­ rų - nubrėžti viso miesto planą.

Reumatoidinis artritas (pratimai)

Kitaip sakant, metodologinėje plotmėje į kiekvieną užregistruotą mitinį faktą reikia žiūrėti kaip į integralinę dalį platesnės visumos, į kurią jis įeina. Kiekvienas mi­ tinis objektas ar epizodas turi būti pretekstu išdirbti hipotetinį mo­ delį, galintį išaiškinti ne tik tą objektą ar epizodą, bet ir kitus sujuo surištus reiškinius. Mitologinė rekonstrukcija yra tad nuolatinis APIE DIEVUS IR ŽMONES 35 hipotezių kūrimas, hipotezių, kurių patikrinimui, kaip ir kitose mokslo šakose, šiandien kaip kriterijai tepripažįstami tik jų tarpu- savė koherencija ir jų eventuali falsifikacija, hipotezes sugriaunant nauju, jomis neišaiškinamų arba joms prieštaraujančių faktų įve­ dimu.

Lietuvių mitologijos atstatymo darbas yra tad visų pirma ieškoji­ mas, atpažinimas ir išaiškinimas atskirų mitinių elementų ir ban­ dymas įrašyti juos į platesnes mitologines struktūras ir dimensi­ jas. Šie elementai savo ruožtu gali pasireikšti įvairiomis žodinės literatūros formomis. Tokiems mitams interpretuoti gali būti naudojami jau patikimi lyginamosios indoeuropiečių mitologijos metodai, kurie remiasi, kaip minėjome, pagrindiniu mitų skaitymo principu - se­ mantinio kodo atstatymu.

Ką galima padaryti su vejos žole namuose?

Tačiau palyginti negausus tokių neabe­ jotinų mitų skaičius - paaiškinamas tuo, kad per vėlai pradėta rūpintis jų užrašymu - verčia mitologą statyti sau bendro pobū­ džio klausimą: jei lietuviškoji mitologija iš viso išsilaikė ir gali būti atstatoma, tai kokiomis būtent formomis lietuviškame kontekste pasireiškia laukiami mitiniai pasakojimai ir kitos mitinės konfi­ gūracijos?

Viena iš tokių išsilaikymo formų gali būti laikomos vadinamo­ sios stebuklinės pasakos. Užtenka atsitiktinai palyginti kai kuriuos.