Kančia — tai skausmas, padaugintas iš mūsų reakcijos į jį. Paėmusi telefoną nuėjo pas G. Kai kurios formos yra lengvai diagnozuojamos ankstyvosiose stadijose, kitos prasideda be simptomų, o kai kurio yra užmaskuotos kaip kitų ligų simptomai. Paprastai skausmą kelio srityje suponuoja uždegiminiai procesai, kylantys, pavyzdžiui, dėl peršalimo, taip pat kojos skausmo per sulenkimą priežastimi gali būti. Tačiau, vertinant aplinkos saugumą vaikui, atsižvelgiama, jei abu tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. BK 87 str.

Kur kreiptis patyrus psichologinį smurtą darbe? Darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu neapibrėžia psichologinio smurto sąvokos. Tačiau VDI pateiktose rekomendacijose įvardijamos pagrindinės psichologinio smurto darbe apraiškos: nuolatinė nepagrįsta kritika; sarkazmas; pasikartojančios neigiamos pastabos; riksmai; darbuotojo ignoravimas; šmeižtas; manipuliavimas; viešas žeminimas; noras išjuokti; pasiekimų nuvertinimas; grasinimas atleisti iš darbo ir pan.

Tragiškumas — tai perėjimas iš laimės į nelaimę.

Darbuotojui patyrus psichologinį smurtą darbe ir nesulaukus pagalbos įmonės viduje, jis turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovus. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso toliau — DK straipsnio 1 dalį, darbuotojų atstovavimas reiškia darbuotojų teisių ir interesų gynimą ir atstovavimą jiems santykiuose su kitomis socialinės partnerystės šalimis, darbo ginčus nagrinėjančiose ir socialinės partnerystės institucijose, teisių ir pareigų jiems sukūrimą ir keitimą ar kitokį dalyvavimą, nustatant darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines teises ir pareigas darbo teisės normų nustatyta tvarka.

Darbuotojų atstovais laikomi: profesinė sąjunga; darbo taryba; darbuotojų patikėtinis.

Sąnarių skausmas. Kaip galime sau padėti

Atkreiptinas dėmesys, kad DK 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, skausmas šmeižia psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. Vadinasi, kiekvienoje darbo vietoje turi būti organizuojamas profesinės rizikos vertinimas įskaitant ir psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimą.

Profesinės rizikos vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti esamą ar galimą riziką darbe, ją pašalinti, o jei negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojas būtų apsaugotas nuo rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Taigi, darbuotojas gali reikalauti, kad darbdavys darbuotojui pateiktų išsamią informaciją apie psichosocialinių rizikos veiksnių įmonėje tyrimą, rezultatus, parengtas priemones šiai rizikai šalinti ir ar mažinti.

Jeigu darbdavys ignoruoja darbuotojo prašymą dėl psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo atlikimo ar nesiima veiksmų šiai rizikai sumažinti, darbuotojas turi teisę su rašytiniu skundu kreiptis į VDI teritorinį skyrių.

Dar daugiau, darbuotojas, patyręs psichologinį smurtą darbe, turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, t. DK straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nagrinėdamas darbo ginčus dėl teisės, skausmas šmeižia ginčą nagrinėjantis organas turi teisę priteisti padarytą turtinę ar neturtinę žalą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.